Informacija apie Demokratijos plėtros fondą
Demokratijos plėtros fondas buvo įkurtas 2006 metais. Šios pelno nesiekiančios organizacijos svarbiausi tikslai buvo susiję su pastangomis stiprinti demokratijos institutus, siekti, kad būtų realizuojami sprendimai, įtvirtinantys demokratiją pačiose skaidriausiose sistemose, skatinti technologinę pažangą ir didinti Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių energetinę nepriklausomybę – Fondo steigėjų nuomone, ji būtina, siekiant išvaduoti demokratijas iš itin pavojingų korupcijoje skandinančių šešėlinių įtakų.
Siekdamas šių tikslų, Fondas leidžia ekonominį ir politinį žurnalą bei organizuoja forumus. 2007-ųjų vasarį Fondas pradėjo leisti mėnesinį žurnalą „Valstybė“. Šiuo leidiniu buvo stengiamasi šviesti Lietuvos elitą, raginti jį siekti technologinės pažangos, skaidrios žiniasklaidos verslo aplinkos ir energetinės nepriklausomybės. Tais pačiais metais surengta pirmoji Lietuvos energetikos konferencija (vėliau pervadinta į forumą „GreenTech Vilnius“). Šio renginio svarbiausias tikslas – paskatinti Lietuvos politikus, verslą ir visuomenę realizuoti ryžtingą energetikos sektoriaus transformaciją, kad iki minimumo būtų sumažintas iškastinio kuro, labiausiai – dujų, vartojimas šilumos ūkyje, ir kad dujos būtų pakeistos vietiniu biokuru. 2008-ųjų pradžioje įvyko ir pirmoji Fondo organizuojama Lietuvos ekonomikos konferencija. Jos svarbiausias tikslas – skatinti technologinę ir vertybinę Lietuvos ekonomikos bei verslo pažangą. Technologinė pažanga turėtų sukurti sąlygas Lietuvos ekonomikos stiprėjimui ir visuomenės gerovei, o vertybinė orientacija į pažangiausias valstybes, tarp jų – ir į Skandinavijos, leistų transformuoti ekonominę ir socialinę sistemą siekiant pažangą derinti su visuomenės solidarumu. Fondo įkūrėjų nuomone, tai itin svarbu siekiant neleisti išorės jėgoms supriešinti ir suskaldyti bei užvaldyti mūsų demokratiją.
Kaip sėkmę Fondo įkūrėjai vertina tai, kad nors Lietuvos centralizuotas šilumos ūkis buvo vienas labiausiai priklausomų nuo „Gazprom“ tiekiamų dujų, dėl nuoseklios Fondo bei jo įkūrėjų veiklos šiandien Lietuvos centralizuotas šilumos ūkis daugiausia yra paremtas biokuru. Kaip dalinę sėkmę vertiname ir tai, kad po dešimties metų nuolatinių pastangų šiandien galime konstatuoti, jog Lietuvos politikoje pagaliau susiformavo sluoksnis lyderių, kurie geba suvokti, kad solidarumas, taip pat ir mokesčių klausimu, yra itin svarbus siekiant kurti stiprią ir pažangią pilietinę demokratiją.
Kaip didžiausią Fondo pralaimėjimą galima įvardinti visišką nesėkmę 15 metų nuosekliai stengiantis suvienyti demokratines jėgas Lietuvoje ir šalyse kaimynėse realizuoti sisteminius sprendimus, kurie skaidrintų žiniasklaidos rinką, mažintų oligarchinių ir su Rusija sietinų struktūrų įtaką informacinei erdvei, visuomenės ir elito vertybėms. Dar viena nesėkmė – nepakankama pažanga, stengiantis paskatinti susiformuoti verslo lyderystei, kuri būtų įgali rūpintis demokratijos skaidrumu, nepriklausoma žiniasklaida ir valstybės nepriklausomybės, taip pat ir energetinės, įtvirtinimu. Tai galima paaiškinti tuo, kad būtent žiniasklaidos verslo aplinka ir verslo lyderių vertybės yra nuolatiniame destrukcinių bei korupcinių jėgų, siekiančių iš vidaus užvaldyti valstybes, taikiklyje.
Šiandien svarbiausias tikslas, kurį kelia Fondas, susijęs su pastangomis neleisti iškastinio bei branduolinio kuro koncernams bei į juos besiorientuojančioms valstybėms, neretai – ir diktatūrinėms, kovą su klimato kaita paversti energetinės invazijos į Europos Sąjungos demokratijas įrankiu. Reikia stengtis telkti demokratines jėgas kurti į atsinaujinančių išteklių energetiką ir technologinę pažangą orientuotą energetikos sistemą ir neleisti šios žalios bei saugios ateities pakeisti „Gazprom“ dujų bei „Rosatomo“ branduolinių reaktorių, kuriais bandoma apstatyti Europos Sąjungą ir jos pasienį, simbolizuojama ateitimi.
Demokratijos plėtros fondą įkūrė ir jam vadovauja Eduardas Eigirdas ir Almantas Gliožeris – žiniasklaidos rinkos profesionalai iki 2006-ųjų, ketvertą metų vadovavę pirmai komercinei ir informacinei radijo stočiai Lietuvoje. Prieš tai E. Eigirdas buvo ir ilgametis pirmojo politikos savaitraščio „Atgimimas“ leidėjas bei redaktorius.
Fondo veiklos pradžia buvo finansuojama asmeninėmis stengėjų lėšomis, o pastaraisiais metais Fondas stengiasi išsilaikyti telkdamas atsakingus verslus bei institucijas remti jo vykdomus projektus, kurių tikslai geriausiai apibrėžiami žodžiais „pažanga“, „nepriklausomybė“ ir „vienybė“.